pašvęsti

pašvę̃sti, pašveñčia (pàšvenčia KŽ), pàšventė 1. tr. K, NdŽ šventiškai paminėti, atlikti šventę: Tai bent pašvę̃sime Naujuosius metus – tris dienas! DŽ¹. Yra laiko ir šventes pašvę̃st, ir darbą padirbt Kvr. 2. intr. nedirbti, pailsėti: Nė sekmadienį nėr kada pašvę̃st kolūky (sov.) Plv. Tai bent pašvę̃st bus laiko! Vrn. Šiandien pašvę̃siu, pasiruoškit jūs [pietus] Bsg. | refl.: Ryto[j] juk pasišvę̃siu Jrk64. ║ tr. praleisti nedirbant, ilsintis: Ka parvažiuodavo iš mokslo, atostogus pašvę̃sdavo a mėnesį, ar kiek Kv. 3. SD182, H183, R, MŽ, N žr. pašventinti 1: Sakau tave … pašvenčiamą Dvasia šventąja MT122. Ans pašventė kryžių, knygas, aprisus, Velykų stalą (visokius ėdžius) J. Pašvę̃sti žvakes DŽ¹. Pàšvęstas vynas NdŽ. Vanduo pašvęstas Q613. Padarė kapus, ir vyskupas buvo atvažiavęs švęst, pàšventė tuos kapus Mšk. Pašvę̃st veždavom bažnyčion, kas ką turi: tenai kiaušinelį kokį ai sviesto Aps. Grūdus pašvenčia ir pasėja, tai ir duona švęsta LTR(Slk). Čia ne šventi valgiai, tik pašvęstì Švnč. Pàšvenčia žolės per Devintinį Šlčn. Galvijus rūkia ėgliais su kvietkais pašvęstaĩs, kai leidžia laukan Ob. Pašventì švęstu vandeniu su verbe [pirmą kartą išgenamus gyvulius] Ad. Pàšventė laukus, tada prapuolė [laumės] Ds. Ka pàšventė, i nebibaido Tl. Teipo bus jis ir jo rūbai, jo sūnūs ir jų rūbai pašvęsti BB2Moz29,21. Kunigas … pašveñčia duoną ir vyną žodžiu Dievo DP265. Duona pašventama, pašvęstinė SD228. Kas nes yra dides[nis]: dovanagu aba altorius, kursai pašvenčia dovaną Ch¹Mt23,19. ^ Kap kunigas pàšvenčia (nesmarkiai palijo) Asv. Nei pàšvęstas, nei krikštytas, visas kryžiais apstatytas (kamuolys su virbalais) Ml. 4. L, NdŽ žr. pašventinti 2: Pašvenčiu kunigu SD281. Kunegas į vyskupus pašvęstas M.Valanč. Motinos Dievo dienoj pašvę̃s du vyskupu Vlk. Įvilko į juodas jupeles ir pàšventė į minyčkas Pln. Parvedžiau sekmą iš klioštoriaus mergą – buvo pašvęsta miniška JV939. | refl. Sut: Pasišvenčiu ant kunigystės SD281,358, N. Pašvęstis kunigu SD84. 5. PK128, SPI242, MP33, MT122 žr. pašventinti 3: Christus … patis savi išdevė užu ją (bažnyčią), idant aną pašvęstų Mž33. Šventa Dvasia … pašvenč[ia] ir atgimdo žmones BPII183. Netikįs vyras pašvenčiamas per moteriškę CII799. Pašvenčiamóji malonė NdŽ. ^ Ne vieta nes žmogų pašvenčia, bet žmogus vietą SE208. | refl. H183, B, R, MŽ, N. ×6. (nlt.) tr. NdŽ paskirti kaip auką, paaukoti: Pašvęsk (paraštėje skirkite) man visą pirmgimį BB2Moz13,2. Kiekvienas patinėlis, kursai pirma užgema, turi būti Ponui pašvęstas MP87. Ona … pagalei apžadą savą V. Dievui ją (dukterį) pàšventė DP563. Pašvenčiu Dievui SD281. Nes kita yra nusidėt vagyste daikto prasto, o kita nusidėt vagyste daikto, Dievui pašvęsto SPI147. Būtumei tauta, pašvęsta Viešpačiui brš. Aš pašvęsta vien tam, kas amžina! Vd. 7. refl. Rtr, Š kng. skirti jėgas, gyvenimą kokiam tikslui: Pasišvęsti ir vargti už žemę mylėtą rš. Kovoti, kentėti, pasišvęsti dėl principo prasminga tik tuomet, kai tas principas yra gyvas V.Myk-Put. Nesvyruodama ėjo prie savo tikslo, be galo pasišventusi J.Jabl. Davatka labiaus už kitus Dievui pasišventus Sz. Pasišvęsti mokslui L. Pasišveñtusioji meilė NdŽ.

pasišveñtusiai adv.: Dabar ji buvo pasišventusiai prisirišusi prie vaikų rš.

8. refl. pasipuošti: Ateita vaikis kaip dobilas – pasistrajijęs, pasišveñtęs Plng. 9. NdŽ, Jdr žr. pašventinti 7: Žadėjo da tą katiną pašvę̃sti už smetono išvertimą LKT110(Lkv). Kad aš tave pašvę̃siu, tai atsiminsi! Ll. 10. tr. šnek. suvalgyti: Mes savo kleckus pàšventėm KlvrŽ.

◊ kaĩp pàšvęsta; lýgiai kàs pàšventė visiškai nėra, tuščia: Išsiutau visą lauką – arklių nėr, lýgiai kàs pàšventė Trgn. Žmonių kely – kaĩ pàšvęsta: nė vieno nesutikau Trgn. Dyka kaĩp pàšvęsta – nieko nėra Sl.

kaĩp (tar̃tum kaĩp) pàšvęstas

1. apie tylų, ramų žmogų: Tar̃tum kaĩ pàšvęstas tyli Msn.

2. visiškai be nieko, tuščiomis: Išeisi iš te (iš blaivyklos) kàp pàšvęstas – išgrebos visą Drsk.

\ švęsti; apšvęsti; atšvęsti; įšvęsti; iššvęsti; nušvęsti; pašvęsti; peršvęsti; prašvęsti; prišvęsti; sušvęsti; užšvęsti